KOSMOS LAB'23

Atvira paskaita

Prof. HEINERIS GOEBBELSAS (GER) Kompozitorius ir režisierius, vienas svarbiausių šiuolaikinės muzikos ir teatro kūrėjų Europoje. Sukūrė daugybę įvairių garso ir vaizdo instaliacijų, teatralizuotų koncertų bei šiuolaikinio muzikinio teatro pasirodymų. Jo kompozicijos ansambliams ir dideliems orkestrams atliekamos visame pasaulyje. Beveik 20 metų dirbo Gyseno Justuso Liebigo universiteto profesoriumi, buvo Heseno teatro akademijos prezidentas, tarptautinio menų festivalio „RUHRTRIENNALE“ meno vadovas. 2012 m. tarptautinės Ibseno premijos už „novatorišką darbą“ laureatas. Išleido teatro pasaulyje itin reikšmingą knygą „Aesthetics of Absence“.

Atvira paskaita. „Vaizduotės laboratorija“

Prof. dr. KRISTUPAS SABOLIUS Filosofas, rašytojas, vertėjas, kino scenaristas, Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesorius ir Masačusetso technologijų instituto afilijuotasis mokslininkas. Sukūrė kino scenarijus filmams „Nematoma“ bei „Lošėjas“ (su rež. Ignu Jonynu). Išleido knygą „Žmogus, kuris žinojo viską“ (su Tomu Ramanausku) bei romaną „Bloga knyga“ (2006, Vilnius, „Tyto alba“).

Kūrybinis mentorius ir muzikinių technologijų konsultantas

Doc. MANTAUTAS KRUKAUSKAS Kompozitorius ir garso menininkas, LMTA dėstytojas, Muzikos inovacijų studijų centro vedėjas. Jo kurta kamerinė muzika, muzika teatrui, elektroakustinės ir audiovizualinės kompozicijos bei kiti garso meno darbai skambėjo Lietuvoje, Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Kanadoje ir kitose šalyse. Aktyvus tarptautinių meninių tyrimų bei edukacinių projektų organizatorius ir dalyvis. Dirba erdvinės muzikos ir garso srityje, o nuo 2019 m. įsiliejo į „Jazz Academy“ kolektyvą.

Gamybos mentorius, techninių ir vizualinių sprendimų konsultantas

DEIVIDAS DZIKEVIČIUS Interaktyvių technologinių sprendimų inžinierius, metalurgas, 3D dizaineris. Gamina sudėtingas mechanines sistemas, įtraukdamas 3D projekcijas, užsiima robotika, sensorių instaliavimu, CNC staklių ir 3D spausdinimo darbais: nuo realistinių filmų dekoracijų ar miniatiūrų iki milžiniškų interaktyvių instaliacijų.

GARSO SKULPTŪRA: „LLLLOVE V 0.32“

aut. Jonas Jurkūnas, Donatas Jankauskas (Duonis)

Ši alfabetizuota meilės istorija tiria reikšmių išlikimo atvejus po įvairių įrėminančių procedūrų. Nepriklausomi garso objektai kuria nuolat atsinaujinančią įgarsintų raidžių erdvę. Operos projekto, vystomo kartu su „Operomanija“ ir Duoniu, pagal Eve Rhymer knygą „Legendary, Lexical, Loquacious Love“, dalis.

GARSO SKULPTŪRA „HERE HEAR“

aut. Edvinas Siliūnas, Agnė Nemanytė

Nėra žemėje erdvės, kurioje nebūtų garso. Net jeigu jus uždarytų į visiškai izoliuotą kambarį be jokio pašalinio garso, po kurio laiko išgirstumėte savo širdies plakimą, savo kvėpavimą. Tai interaktyvi instaliacija – žaidimas, kurio metu garsovaizdis gimsta, kinta, plečiasi ar susitraukia per žmogaus fizinį buvimą ir judėjimą erdvėje. Tai neatsiejamas ryšys tarp kūno ir garso materialumo. Percepciškai (o ir fiziškai) tai ir socialinis įvykis, ir privatus patyriminis aktas, apgaubiantis ir išgaunamas iš vidaus.

SAVAS DĖMESYS | SAVAM LAIKUI

aut. Ieva Raubytė, Lina Židonytė

24 valandos paroje – turimas bendras ir visus siejantis laikas. Gamta ir žmogus šioje funkcijoje veikia skirtingai. Žmogaus santykis su laiku individualus – skirtingai komfortabilus, skirtingai nepatogus, vieniems jo per daug, kitiems per mažai. Gamta veikia cikliškai, nuosekliai ir natūraliai prisitaiko prie kaitos. Žmogui šis matavimo vienetas kelia iššūkių ir savaip konfliktinių klausimų – kaip tilpti? Spėti? Daugiau padaryti? Išnaudoti? Kaip nepasimesti?... O kas, jeigu pažvelgtume į paros laiką iš šono? Jeigu leistume sau pasirinkti ir vizualiai pamatyti savo prioritetus? Kur būtų kreipiamas dėmesys? O kaip tai skambėtų?

KŪRINYS FORTEPIJONUI, DVEJOMS KAMEROMS IR SEPTYNIEMS OBJEKTAMS

aut. Andrius Šiurys, Kornelijus Jaroševičius, Žilvinas Vingelis, Julija Bagdonavičiūtė

Tai audiovizualinis, tikslia muzikos bei vaizdo parametrų partitūra užrašytas kūrinys, tyrinėjantis gyvai scenoje atliekamų garsinių ir vaizdinių objektų prasminius ir estetinius tarpusavio ryšius, audiovizualinę polifoniją bei audiovizualinį montažą.

Ar mums pakanka dėmesio ir vaizduotės, kad išgirstume garsą vaizde ir pamatytume vaizdą garse? Ar suvokiame, kada šios dvi medijos veikia kartu, o kada atskirai? Ar greit pasiduodame blaškomi?

Vizualinės kultūros epochoje skirtingų sričių menininkai pasitelkia vaizdą kaip vieną iš instrumentų, kad sukurtų vientisą ir gyvai atliekamą kamerinį kūrinį, apjungiantį performatyvių menų, montažo, muzikantės ir operatorių praktikas.

Atlieka pianistė Julija Bagdonavičiūtė; transliacijos režisierius Kornelijus Jaroševičius; aktorė Gintarė Šmigelskytė; operatoriai Dinas Marcinkevičius ir Nojus Šeputis.