ŠVIESOS MENAS
KOSMOS LAB'22
„Turime matyti šviesos meną kaip atskirą meno sritį, kurią reikia tyrinėti“, – sako Žilvinas Vingelis, tad ketvirtoji vizualinio teatro laboratorija skirta šviesai. Su dirbtuvių mentoriumi Yaronu Abulafia susisiekėme perskaitę jo knygą „The Art of Light on Stage: Lighting in Contemporary Theatre“. Jis atvyko paklausti: „Ar Lietuvoje šviesų dailininkai dirba su režisieriumi, dramaturgu ir scenografu nuo pat pradžių? Jei ne, kodėl šviesų dailininkas suvokiamas kaip technikas, nuspalvinantis jau sukurtą kūrinį, o ne menininkas?“...
Mentoriai
Mentorių komanda
YARON ABULAFIA (PhD) Tarptautiniu mastu pripažintas šviesų dailininkas, scenografas, menininkas-tyrėjas, parodų kuratorius, pasižymintis tapybišku, skulptūrišku, vizualiniu novatoriškumu bei poetiniu šviesos kaip erdvės suvokimu. Per pastaruosius 20 metų sukūrė daugiau nei 250 spektaklių, performatyvių instaliacijų ir koncertų. Vienas iš Prahos kvadrienalės (PQ) ambasadorių. Prestižinės parodos „WORLD STAGE DESIGN“ (2022, Kanada) kuratorius. Doktorantūros tyrimų pagrindu parašė knygą, kuri tapo bene pirmuoju ir pagrindiniu šviesos tyrimų šaltiniu, išsamiai nagrinėjančiu naujausias šiuolaikinio ir postdraminio teatro šviesos meno tendencijas.
10
DIENŲ
20
DALYVIŲ
Dalyviai
Simas Sirutavičius, Paulius Jakubėnas, Jurgis Latonas, Pijus Vasiliauskas, Andrius Kolpakovas, Laura Luišaitytė, Kotryna Daujotaitė, Dalia Kiaupaite, Izabelė Narečionytė, Viktorija Venckutė, Emilija Višinskaitė, Andrius Žiūrauskas, Giedrė Vosylienė, Agnija Leonova, Aušra Bakanaitė, Agnė Nemanytė, Tomas Stonys, Aneta Bublytė, Denisas Kolomyckis, Milda Sokolovaitė.
Eskizų vitrina
GENESIS
Pasaulio sukūrimas. Pirmos keturios dienos, aprašytos Pradžios knygoje, Senajame Testamente: 1) šviesos/tamsos atskyrimas; 2) vandens telkinių atsiradimas; 3) augalijos sukūrimas; 4) saulės ir mėnulio sukūrimas.
Keturi atskiri etapai, kiekvienas prasideda ir pasibaigia aiškiu ženklu – pakeliamos ir nuleidžiamos apšvietimo „fermos“ ir štangos.
Pasaulio kūrimą vaizduosime sceninių prožektorių kuriamais paveikslais. Kiekvienam etapui – atskira dinamikos kūrimo priemonė: 1) to paties objekto švietimas iš kitų kampų, pereinant iš vieno rakurso į kitą, lėtinant/greitinant tempą; 2) švietimas per vandens rezervuarą, pradedant nuo ramaus vandens ir iš lėto vis labiau drumsčiant jo paviršių; 3) vertikalių šviesos stulpų augimas keliant pačius prožektorius; 4) skirtingi ciklai įsižiebimo/užgesimo dviems šviesos šaltiniams, taip sukuriant mikrovariacijas bėgant laikui – tai susisinchronizuoja, tai vėl išsiderina.
Šviesa – dėmuo, be kurio neįmanomas joks kitas, tačiau ir itin efemeriškas scenos elementas; todėl pasirinkome šviesos kuriamą paveikslą užfiksuoti dažais ant drobės, gulinčios ant grindų, naudojant šviesą kaip trafaretą.
Kiekvienas etapas – naujas sluoksnis ant praeito sluoksnio. 4 spalvos – juoda, mėlyna, žalia, raudona. Kūrinio pabaigoje ant drobės likę dažų pėdsakai – keturių atskirų šviesų paveikslų sudėtinis rezultatas.
Eskizų vitrina
2022